Sakoma, kad protinga kito mintis geriau nei kvaila savo. Šį kartą perpasakosiu istoriją vaikams iš “Kabbalah Today” laikraštuko. Tai istorija apie visus mus - apie vaikus ir jų tėvelius, apie tai, iš kur mes atėjome, kaip mes čia atsiradome ir kaip mes sugrįšime Namo - į vietą, vadinamą “Viena Siela”.
Kartą seniai seniai mes buvo darniai sujungti, taip, kaip sujungti krumpliaračiai. Mus siejo bei jungė abipusis meilės ryšys. Kiekvienas iš mūsų buvo sujungtas su visais kitais ir tarp mūsų nebuvo jokių skirtumų ar atstumo. Mes dalinomės viskuo su visais ir viskas, kas buvo mano, buvo ir Tavo. Mes buvome vadinami “Viena Siela” ir mes buvome labai laimingi.
Bet staiga viskas pasikeitė.
Netikėtai egoistiniai troškimai išdygo mumyse ir sunaikino mūsų vientisumą ir laimę. Mes atsiskyrėme vienas nuo kito ir nupuolėme į šį pasaulį - tamsią, vienišą ir neteisingą vietą. Vietoje to, kad būtų valdomas meilės, šis pasaulis yra valdomas egoizmu paremtais įstatymais.
Vėliau mes pradėjome dominuoti prieš savo kaimynus ir naudojome kitus savo egoistiniams tikslams pasiekti. Mes troškome garbės ir pripažinimo, kad mums pavydėtų. Mes norėjome pinigų, daugybės pinigų! Tačiau ar gali pinigai duoti mums tai, ko trokštame? Mes netapome laimingi.. Netgi priešingai, mes pradėjome vieni kitų dar labiau nekęsti.
Vieną dieną mes tapome tokiais beviltiškais, kad staiga prisiminėme, kaip gyvenome prieš daugelį metų. Tada mes buvome laimingi, nes buvome vieni su kitais sujungti, kaip yra sujungti krumpliaračiai.
Kai tik TAI prisiminėme, pradėjome aistringai trokšti vėl pamilti vienas kitą, susijungti ir grįžti į nuostabią vietą, vadinamą “Viena Siela”. Taip ir padarėme.
Mes visi vėl susijungėme ir dar sykį supratome, kas yra tikroji LAIMĖ.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą