Žmonija užprogramuota evoliucijai. Tai mūsų genuose. Evoliucionuojame mintimis, kūnu, dvasia, siela. Evoliucionuoja materialūs kūriniai, religijos, mokslas.. Tačiau ne visi mūsų poelgiai skatina mūsų evoliuciją. Kodėl yra taip, kad vyksta įvairūs kataklizmai, katastrofos, karai? Kodėl tiek neapykantos, smurto, kančios, nėra prasmės, džiaugsmo ir ramybės?
Atsakymai be jokios abejonės yra. Tai, kad jie tik pusiau teisingi, irgi tiesa. Tačiau tai jokiu būdu nereiškia, kad nereikia NIEKO daryti. Abejingumo šiandien pilnas pasaulis. Ir evoliucijai tai jėgos neprideda.
Taigi, viena iš pusinių tiesų galėtų būti tokia: žmonija neturi krypties. Tai vyksta tam tikra prasme sąmoningai. Juk jei Jums šiandien žūtbūt reikia keliauti iš taško A į tašką B, Jūs nepasuksite į tašką C, kuris yra nepakeliui. Taške C Jūs galite atsidurti tik vienu atveju - jei nežinote kur norite eiti. (O gal progresas tapo regresu?) Ar tada jau ne vistiek koks kelias? Juk kai neturi krypties, tada visi keliai tampa vienodai geri..
Šiandien laisvė rinktis ir kelti sau dvasingus tikslus pavyksta ne kiekvienam. Tačiau visada galima pabandyti. Juk mūsų tikslai ir idealai apie mus pasako tiek daug!
Mūsų vizija - laisvas ir laimingas žmogus, harmoningai kuriantis save ir aplinką. Šio žmogaus tikslas - kasdien tobulėti ir šiandien būti geresniu nei vakar. Toks žmogus moka džiaugtis savimi ir pasauliu bei regi jo tobulumą. Jis atviras ir nuoširdus. Jis visą save altruistiškai atiduoda kitiems. Jis trokšta pažinti Kūrėją ir tapti tokiu tobulu, kaip ir Jis.
Mūsų kryptis - šviesus rytojus, kuriame laisve vadiname tyliai viduje skambantį Kūrėjo balsą, semtis iš Jo ramybę, prasmę, tikėjimą ir .. pasitikrintį kryptį, kuria einame.
Uždavę kryptį mes mobilizuojamės. Taigi mobilizuokimės dvasingai krypčiai ir paklauskime savęs, ar šiandien padariau viską, kad mano tikslas būtų pasiektas.
Kryptingas tikslo siekimas atveria mums neįsivaizduojamas galimybes. O jas išnaudoję, tikslą pasiekiame ir žengiame toliau, į šviesos ir harmonijos erdvę - grįžtame pas mus sukūrusį ir vedantį, amžinai mylintį ir viską atleidžiantį Dievą.
Atsakymai be jokios abejonės yra. Tai, kad jie tik pusiau teisingi, irgi tiesa. Tačiau tai jokiu būdu nereiškia, kad nereikia NIEKO daryti. Abejingumo šiandien pilnas pasaulis. Ir evoliucijai tai jėgos neprideda.
Taigi, viena iš pusinių tiesų galėtų būti tokia: žmonija neturi krypties. Tai vyksta tam tikra prasme sąmoningai. Juk jei Jums šiandien žūtbūt reikia keliauti iš taško A į tašką B, Jūs nepasuksite į tašką C, kuris yra nepakeliui. Taške C Jūs galite atsidurti tik vienu atveju - jei nežinote kur norite eiti. (O gal progresas tapo regresu?) Ar tada jau ne vistiek koks kelias? Juk kai neturi krypties, tada visi keliai tampa vienodai geri..
Šiandien laisvė rinktis ir kelti sau dvasingus tikslus pavyksta ne kiekvienam. Tačiau visada galima pabandyti. Juk mūsų tikslai ir idealai apie mus pasako tiek daug!
Mūsų vizija - laisvas ir laimingas žmogus, harmoningai kuriantis save ir aplinką. Šio žmogaus tikslas - kasdien tobulėti ir šiandien būti geresniu nei vakar. Toks žmogus moka džiaugtis savimi ir pasauliu bei regi jo tobulumą. Jis atviras ir nuoširdus. Jis visą save altruistiškai atiduoda kitiems. Jis trokšta pažinti Kūrėją ir tapti tokiu tobulu, kaip ir Jis.
Mūsų kryptis - šviesus rytojus, kuriame laisve vadiname tyliai viduje skambantį Kūrėjo balsą, semtis iš Jo ramybę, prasmę, tikėjimą ir .. pasitikrintį kryptį, kuria einame.
Uždavę kryptį mes mobilizuojamės. Taigi mobilizuokimės dvasingai krypčiai ir paklauskime savęs, ar šiandien padariau viską, kad mano tikslas būtų pasiektas.
Kryptingas tikslo siekimas atveria mums neįsivaizduojamas galimybes. O jas išnaudoję, tikslą pasiekiame ir žengiame toliau, į šviesos ir harmonijos erdvę - grįžtame pas mus sukūrusį ir vedantį, amžinai mylintį ir viską atleidžiantį Dievą.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą