Žmogus žinias suvokia ir įsisavina per analogijos principą. “Kaip danguje taip ir žemėje” - sako išmintingi žmonės. Tie patys dėsniai galioja ir proto lygmenyje. Suvokęs žemiškuosius ar gamtos procesus žmogus gali suvokti tai, kas vyksta aukščiau jo - dvasiniuose planuose.
Kiekvienam duotas nuostabus instumentas - protas, kurio pagalba jis gali kurti. Protas minta informacija, kurią gauna kasdien didžiuliais kiekiais įvairiausiais būdais. Pavyzdžiui: televizija, laikraščiai, internetas, telefonas.. draugai, artimieji, nepažystamieji… Protas nė minutės nenustoja dirbti. Tą jau įrodė įvairūs moksliniai tyrimai. Tik vienu atveju protas aktyviai dalyvauja ir tai vadiname sąmoningumu, kitu atveju jis pasyviai dėlioja šį didžiulį iš aplinkos priimtą informacijos kiekį į savo stalčiukus. Tai vyksta miegant. O didžiausia mįslė ir siekiamybė, kuri ir šiandien vylioja žmones, yra sugebėjimas valdyti protą, tapti jo šeimininku, o ne vergu. Tapus proto šeimininku žmogus tampa ir savo būties, būsenų ir, kartu, viso savo likimo šeimininku.
Mūsų protą galime prilyginti dirvai. Du jo pradai: vyriškasis ir moteriškasis visuomet aktyvūs ir dirba žmogaus labui. Vyriškasis pradas atsakingas už idėją, moteriškasis - už jos įgyvendinimą. Valia - tai atsakingai dirbantis sodininkas, kuris prižiūri, kad moteriškajame prade, dirvoje, dygtų tik naudingi, derlingi kultūriniai augalai. Sėklas sodininkas atrenka savo nuožiūra, o sėklos - tai vyriškojo prado idėjos. Mūsų valios darbas ypač reikšmingas ir reikalingas norint pasiekti rezultatą - kultūriniais, derlingais augalais džiuginantį sodą.
Tačiau kas vyksta, jei sodininkas pasirenka sode pasodinti neaiškios kilmės ar jam įsiūlytas svetimas sėklas? Jei jas įsigydamas jis pasikliauja jų išvaizda, nežino, kas iš jų išaugs. Jei jas parduoda nenuoširdus pardavėjas, siekiantis savanaudiškų tikslų? Tokiu būdų įgytos ar įsigytos sėklos dirvoje sudygsta kartu su kultūriniais augalais. Iš pradžių sodininkui sunku atskirti, kurie iš tų augalų kultūriniai, o kurie netinka jo sodui. Ilgainiui piktžolės ima stiebtis vis aktyviau, nes jų prigimtis taip reikalauja. Panaudodamos sodininko skiriamą energiją visiems augalams jos užgožia kultūrinius augalėlius, kurie nebegauna saulės ir lietaus. O jiems jo reikia daug ir kasdien. Dėmesys, saulė ir lietus tai jų maistas.
Sode suvešėjus piktžolėms kultūriniai augalai pamažu silpsta, o piktžolės dauginasi. Sodininkas nebežino ką daryti! Norint sutvarkyti daržą jau reikia ne tik rauti piktžoles, tačiau jas naikinti naudojant įvairius preparatus ir net kviesti pagalbą..
Todėl piktžoles proto sode rauti reikia iš karto, o dar geriau - jų visai neįsileisti.
Ramybės ir šviesos!
